Turinys

Izolda ir Jurgita >
Prologas
1 skyrius
2 skyrius
3 skyrius
4 skyrius
5 skyrius
6 skyrius
7 skyrius
8 skyrius
9 skyrius
10 skyrius
11 skyrius
12 skyrius
13 skyrius
14 skyrius
15 skyrius
16 skyrius
17 skyrius
18 skyrius
19 skyrius
20 skyrius
21 skyrius
22 skyrius
23 skyrius
24 skyrius
25 skyrius
26 skyrius
27 skyrius
28 skyrius
29 skyrius
30 skyrius
31 skyrius
32 skyrius
33 skyrius
34 skyrius
35 skyrius I dalis
35 skyrius II dalis
36 skyrius
37 skyrius
38 skyrius
39 skyrius
40 skyrius
41 skyrius
42 skyrius
43 skyrius
44 skyrius
45 skyrius
46 skyrius
47 skyrius
48 skyrius
49 skyrius
50 skyrius
51 skyrius
52 skyrius I dalis
52 skyrius II dalis
52 skyrius III dalis
53 skyrius

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

35 skyrius. II dalis

Izolda ir Jurgita >
Vienuoliktą valandą vakaro Goda užvertė kompiuterio ekraną ir giliai atsikvėpė. Užduotys buvo įvykdytos ir Rasa netgi atrašė “ok” po to, kai gavo daugmaž korektišką ataskaitą bei planus. Ji jautėsi it išspausta citrina, bet patenkinta, kad nepaisant aplinkybių, susidorojo su krūviu. Įtikinėjo save, kad rytoj jos laukia sėkminga diena: galbūt neapsikvailins prieš naująjį Baltijos šalių vadovą, po susitikimo nuvažiuos į Valdovų rūmus sutikrinti ar viskas atlikta pagal nurodymus ir vakare su Aivaru atsipalaiduos, klausydama jau spėtos pamėgti lietuviškos grupės muzikos.  Atsisėdusi į automobilį, Goda įsijungė laisvų rankų įrangą ir paskambino Aivarui.  Jis atsiliepė dideliame triukšme: - Ei, labas, - atrodė linksmai nusiteikęs. - Labas ir tau. Kur tu?  - Portobello bare. Su keliais draugeliais susitikom išgert. O tu jau namo? - Taip. Mašinoj sėdžiu. Norėjau paklausti, kada grįši? - Dar nežinau. Vėlai susitikom, tai manau dar pasėdėsim. - Aišku. - Nesakyk, kad pa
Visas skyrius »

Prologas

Izolda ir Jurgita >
Nieko nėra pastovaus. Visiškai nieko. Žmogus, jausmai, namai, pasaulis, žemė, kosmosas… Stebiu kaip dalinasi atomai, kaip gimsta ir sudega žvaigždės, kaip moteris patampa mama ar miršta artimas draugas. Kažkada peržengiau vaikystės namų slenkstį ir bandyk, tu žmogau, dabar į juos grįžti tokius pat. Šnipštas. Viskas yra tik šnipštas, trumpas atokvėpis iki kito pokyčių šuoro ir vėl plynas laukas, ant kurio turi kažką sėti. Ir nesvarbu kuria kryptimi einu, ar išvis pajudu iš vietos, pokyčiai laužo staigiai arba lėtai, kartais nė nelaukdami, kol užgis lūžio vieta… - Galiu pavaišinti dar vienu? - sodrus vyriškas balsas išrovė Godą iš minčių gilumos ir ant baro besisukanti stiklinė skambiai atsistojo į vietą. Net priverstiniai pokyčiai yra reikalingi. Ypač kai jų prašo mylimi žmonės. Goda mėgo viską užbaigti, net ir minčių lietų galvoje. Veido raumenys subėgo į pergalingą šypseną, išdidžiai krestelint galvą ir lėtai besisukant į ją užkalbinusį vyrą. Prieš atsakant, b
Visas skyrius »

1 skyrius

Izolda ir Jurgita >
Vilnius Goda sparčiai žingsniavo pavasarį išlydinčiomis Vilniaus gatvėmis, vis toldama nuo savo buto Jakšto gatvėje. Su kiekvienu žingsniu jautė kylant jaudulį, nors diena buvo dar tik prasidėjusi. Staiga stabtelėjusi prie kirpyklos vitrininio lango, ištiesė ilgą kaklą ir įdėmiai save nužvelgė: paskutiniais duomenimis, jos ūgis siekė metrą šešiasdešimt septynis, nors kūno sudėjimas jos netenkino, bet iš pašalies žmonės sakydavo ją esant liesa. Tamsiai rudi, šiek tiek pašviesintais galais plaukai siekė pečius ir nors šiandien nebuvo ištiesinti, gulėjo tvarkingai. Saikingas makiažas paryškino migdolų formos pilkai mėlynas akis, įrėmintas po tamsiais, lenktais antakiais. Tiesi nosis riestu galiuku ir šiek tiek pailgas smakras dažnai sudarydavo šalto žmogaus įspūdį. Ranka perbraukusi per mėlyno šilko, kelių nesiekiančią suknelę, Goda pasisukiojo prieš menamą veidrodį. Patenkinta savo išvaizda, vėl susitelkė į kvėpavimą stengdamasi nurimti prieš pasiekiant Konstitucijos prospekte įsi
Visas skyrius »