40 skyrius
Aivaras
2015.07.24 Penkt. 16.35 val.
Važiuoju.
Goda
2015.07.24 Penkt. 17.00 val.
Parašyk kai įsikursi.
Netikėtai pro duris įgriuvo Austėja:
- Na ir dienelė… - šleptelėjo ant kėdės priešais stalą.
- Negaliu tau nepritarti.
- Manau, reikia visą šitą įtampą iššokti.
- Dabar? - nusišypsojo Goda.
- Neeee, ką tu… Reikia nešdintis iš čia. Eime vakare pašokti, išgersim keletą kokteiliukų. Žodžiu, varom padūkt! - kupina entuziazmo išbėrė Austėja.
- Ir kaip tu atspėjai, ko man dabar labiausiai reikia, - džiaugsmingai suklegėjo Goda ir čiupusi Austėją už parankės išsivedė iš kabineto.
Jos kone lėkte lėkė koridoriumi ir kaip sąmokslininkės šnibždėjosi apie vakaro planus. Sutarė, kad nueis kartu pavakarieniauti į restoraną prie Rotušės aikštės, o po to jau kur kojos nuves.
Parlėkusi namo, ji skubiai palindo po dušu, po to kruopščiai išsitepė kūną mėgstamu vyšnių žiedų pieneliu ir susirado prabangius nėriniuotus apatinius. Judindama klubais į garsiai skambančios muzikos ritmą svarstė, ką šįvakar apsirengti. Išmetusi pusę spintos ant lovos, galiausiai išsirinko trumpą, sprindį virš kelių siekiančią, ciklamenų spalvos suknelę atvira nugara. Apsiavė rusvas platformines basutes, spintos gilumoje susirado panašios spalvos delninę ir užsisegė keletą blizgių apyrankių. Plačiai nusišypsojo veidrodyje įvertindama savo išvaizdą, kuriai trūko tik vakarinio makiažo. Jo ėmėsi iškart, vos pabaigusi tiesinti plaukus.
Susiruošusi, išsikvietė taksi ir laukdama kol atvažiuos įsipylė taurę baltojo vyno:
- Už linksmą vakarą! - pakėlė tostą ir tuo metu pyptelėjo jos mobilusis atnešdamas žinutę.
Aivaras
2015.07.24 Penkt. 20.45val.
Įsikūrėm. Ką tu?
Goda
2015.07.24 Penkt. 20.47val.
Susitinku su Auste. Pavalgysim ir
eisim šokt!!!
Aivaras
2015.07.24 Penkt. 20.50val.
Grįžtu. Palydėsiu tave.
Goda
2015.07.24 Penkt. 20.51val.
Koks tu mielas :) Bet nereikia,
mane jau lydi Austėja.
Goda pateliūškavo taurėje vyną ir sprogdama iš pasitenkinimo nurijo didelį gurkšnį. Netikėtas pilnatvės jausmas užėmė kvapą. Mintis, kad Aivaras galėtų mesti draugus ir pramogas dėl jos, maloniai glostė savimeilę, todėl neprisileido minčių, kad toks jo poelgis persmelktas savininkiškumo, pavydo ir nepasitikėjimo. Kartais ir ji pakvaišdavo dėl smulkmenos. Kad ir ta istorija su telefono numeriu… Goda suprato - jos reakcija buvo neadekvati, smarkiai perdėta, bet tokios audros jų santykiuose darėsi norma. Sužinojęs apie Donatą, Aivaras sukeltų nušluojantį cunamį. Godos oda pašiurpo prisiminus, kaip jis reagavo į Remigijaus būvimą arti jos. Atsiduso, žybtelėjus minčiai, jog kol kas Aivaras bent nežino apie Donato, kaip Godos buvusios meilės, egzistavimą. Prisiminimas apie tas kelias minutes koncerte ir jo svilinantį žvilgsnį Vasaros terasoje, privertė ištuštinti taurę ir, vos pastačius ją šalia kriauklės, suskambo damofonas pranešdamas, kad taksi jau atvažiavo.
- Merginos, jūsų užsakyta vieta štai čia, - mandagiai pranešė padavėjas ir palydėjo prie staliuko šalia lango, kai Goda su Austėja įžengė į restoraną.
Goda čia jau lankėsi su Aivaru ir jo draugais per sekmadieninius vėlyvus pusryčius, tačiau dabar atmosfera buvo penktadieninė - vakarinė: vyravo jauki prieblanda ir šurmuliavo gausybė žmonių. Merginos pasidžiaugė, kad paskutinę minutę rezervavusios, dar gavo tokį gerą staliuką su vaizdu į Didžiąją gatvę.
- Na, ką valgysi? - pasiteiravo Austėja vartydama meniu.
- Stipriai prisikimšti nenoriu, nes iššoks pilvas, o prie šitos suknelės būtų baisu, - sukikeno Goda.
- Jo, aš apie tą patį pagalvojau, kad reik kažką lengvo. Salotų?
- Skaniai skamba tartaras su saulėje džiovintais pomidorais ir feta. Net seilė tysta.
- Aš tai imsiu žalių salotų su moliūgais ir obuoliais, - net išpūtė akis iš pasigardžiavimo Austėja.
Priėjus padavėjui merginos užsisakė maisto ir pasiėmė butelį baltojo vyno.
- Aišku, ką mes čia smulkinsimės po taurę, - juokėsi Austėja, - klausyk, Goda, Aivaras tavim labai rūpinasi. Net pavydu.
- Apie ką tu čia?
- Na… Jis man neseniai parašė sms ir paprašė, kad rūpinčiausi tavim šįvakar, - pažėrė netikėtos informacijos Austėja ir, suklapsėjusi tankiomis blakstienomis, servetėle dengėsi kelius.
Goda sutriko. Jos veide sustingo nuostaba. Ėmė nervingai pirštais spaudyti servetėlę, o viduje liejosi susierzinimo lava.
Kokių velnių Aivaras rašo Austėjai? Nuo kada jie tapo tokiais draugais?
Austėja tą pranešė kaip kokį nereikšmingą formalumą, tačiau Godai šis akibrokštas buvo it skuduras per veidą. Pavydui sumišus su pykčiu, ji bandė numalšinti sukilusius jausmus galvodama, kad Donatas pasielgtų šimtąkart blogiau. Jis tikriausiai turėtų sukurpęs slaptą bylą apie Godą bei jos drauges ir sužinojęs apie išėjimą su kuria iš jų pasilinksminti, atsiųstų šnipą, kuris stebėtų, kad tik prie jų nesiartintų joks vyras. Anuomet Donatas neslėpė, kad kontroliavimas vienas iš didesnių jo pomėgių, o savinimasis - įaugęs į kraują. Tuo jis Godai priminė Artūrą Salą, o Aivaras prieš juos atrodė demokratiškas. Tik gaila, kad net demokratas neapgalvojo iš anksto kokius jausmus sukelia tokie jo poelgiai.
- Goda? - lyg aidas nuskambėjo Austėjos balsas, - tu čia? - pamojavo servetėle draugei po nosimi.
- A, taip atleisk. Užsigalvojau. O tu ar turi vaikiną? - atitokusi Goda nutarė neparodyti irzulio ir nukreipė temą, - niekada nieko nepasakoji apie vyriškius savo gyvenime.
- Neturiu, - gurkštelėjo vyno Austėja, - turėjau gana ilgai, bet šiuo metu nesinori rimtų santykių.
- Neseniai išsiskyrėt?
- Prieš gerą pusmetį… Tiesa sakant, mes buvom susižadėję ir jau planavom kelti vestuves, tiksliau, aš planavau.
- O jis ką? - smalsavo Goda.
- Jis? Nežinau. Jis dažnai kartojo, kad nespėja su manim gyventi, kad aš esu pernelyg aktyvi jo gyvenimo būdui… Matai, mūsų šeimos draugauja nuo neatmenamų laikų, tai aš manau, dabar jau taip manau, kad šeima jį prispyrė man pasipiršti, - ji kalbėjo lyg būdama kažkur kitur, o ne šalia Godos.
- Tau nepatogu apie tai šnekėti?
- Neee, viskas gerai, tik susimąsčiau, ar tikrai mano gyvenimo būdas toks greitas. Kaip manai?
- Kiek tave pažįstu, tikrai esi labai aktyvi. Tavo darbe tai pliusas, - murmėjo Goda, stengdamasi užsimiršti apie Aivaro žinutę. - Aišku, kitas dalykas - kaip elgiesi uždariusi ofiso duris.
- Mėgstu linksmintis, visokias kompanijas, susibūrimus, dievinu sportuoti, į sporto klubą einu beveik kasdien, - su pasimėgavimu pasakojo Austėja.
Goda pamanė, kad jos draugė apibūdino Aivarą - jie buvo identiški. Dėl šio pastebėjimo nemaloniai sumaudė paširdžius. Net pagalvoti nenorėjo apie tai, kad kažkas galėtų tikti Aivarui labiau nei ji. Goda vijo tokias mintis šalin, bijodama jų poveikio vakarui. Aivaras juk pasirinko ją, o į Austėją žiūri kaip į Godos draugę.
Netrukus priėjo padavėjas nešinas patiekalais ir išblaškė stingdančias mintis. Šnekėdamos apie Austėjos nuotykius neseniai vykusiame klasės susitikime, juodvi pasimėgavo vakariene, ištaršė visą butelį vyno ir patraukė į netoliese esantį barą “Mohito naktys”. Besileidžiant į rūsį, kur įsikūrus linksmybių vieta, jas pasitiko smagi muzika, tad prasibrovusios pro žmonių masę prie baro, užsisakė kokteilius ir nuėjo į šokių aikštelę.
- Gooooda, man labai smagu, - bandė perrėkti muziką apsvaigusi Austėja, - ačiū, kad sutikai eiti kartu. Su tavim fan-tas-tiš-kai smagu.
- Man irgi linksma, - nusijuokė Goda, - gal dar Mohito? Einu nupirksiu, pasaugok čia vietą.
Goda nuėjo prie baro ir užsakė dar po kokteilį. Kol barmenas maišė gėrimus, ji linksmai siūbavo pagal grojančią 🎶“Let It Rock”🎶 dainą. Netikėtai, beveik prie pat ausies išgirdo vyrišką balsą:
- Ar tau patinka ši muzika?
Goda staigiai atsisuko ir pakėlusi aukštyn galvą pamatė, kad jai šypsosi itin aukštas tamsiaplaukis, apžėlęs kelių dienų barzdele. Goda, nors apgirtusi, bet primetė, kad jis turėtų būti kone dviejų metrų ūgio, o jo šviečiantys raumenys pro plačius marškinėlius bylojo, kad jis rimtai užsiima sportu. Vaikinas vilkėjo plačius džinsus, pasmukusiu klynu ir avėjo, krepšininkų labai pamėgtus, Jordan Air sportinius batus.
- Visai nieko, - šyptelėjo ji ir nusisuko atgal į barmeno pusę.
- Ar tavo vardas Lina? - linksmai paklausė vyrukas.
- Justė? - vėl paklausė jis ir tuomet apsidairiusi Goda suvokė, kad aplink nėra kieno daugiau klausti tik jos.
- Ne, - sausai atrėžė.
- O koks? - neatlyžo įkyruolis.
- Ar yra skirtumas? - šaltu tonu atsakė Goda.
- Noriu susipažinti, - tvirtai tarė jis ir koketiškai mirktelėjo viena akimi, - va, pavyzdžiui, mano vardas…
- Aš labai atsiprašau, - pertraukė jį Goda, - bet manęs pažintys nedomina.
Ji padavė barmenui pinigus, čiupo kokteilius ir nuskubėjo pas Austėją. Pakeliui stabtelėjo lyg įbesta. Jos dėmesį prikaustė netoliese stovintis tamsiaplaukis, juodaakis vyras manieringai laikantis brendžio taurę rankoje. Pagalvojus, kad ten gali stovėti Donatas, kūną pervėrė elektros srovė. Akys skendėjo migloje, tad prisimerkusi įsižiūrėjo ir atitokusi pakratė galvą.
Vaidenasi…
Rado Austėją ten pat kur paliko: stovinčia prie aukšto staliuko ir atidžiai stebinčią prie baro vykusį incidentą.
- Trauki krepšininkus, ką? - paklausė Austėja ir Goda pajuto kaprizingą gaidelę jos klausime.
- Krepšininkus? Panašesnis labiau į kokį mokyklos fizruką.
- Na, jis gana žinomas krepšininkas, tai visai ne kažkoks.
- Koks man skirtumas, neketinu su niekuo pažindintis, - linksmai čiauškėjo Goda.
- Gal padaryk jam išimtį? Pažiūrėk koks jis…?
- Ką čia šneki? Aš turiu Aivarą, - pasipiktino Goda, nesuprasdama kodėl draugė tai siūlo.
- Nepergyvenk, aš gi niekam nesakysiu, - išsišiepė ir mįslingai prisimerkė Austėja.
- Kliedi… Gal jau pergėrei? - Goda pati jautėsi kaip reikiant apsvaigusi, tad nebereagavo ir draugės užuominas.
Grįžusios į pilną aikštelę, jos siautė iš širdies, beveik nesitraukė iš šokių zonos, tik nueidavo pasikeisti tuščią stiklinę į pilną ir karts nuo karto pasipudruoti nosytes. Goda jautėsi patenkinta, kad sutiko išeiti į miestą, atsipalaidavo, kaip reikiant įkaušo bei išliejo visą sukauptą įtampą šokdama.
Apie trečią valandą nakties Austėja pasiūlė pakeisti linksmybių vietą. Apsidairiusi Goda išvydo, kad baras pradėjo tuštėti.
- Ką, čia tokią ankstyvą valandą, visi jau eina namo? - paklausė ji.
- Oi neeee. Kai kurie varo į privačius afterius, o kai kurie - į Fėėėjas, - atsakė Austėja ir ištuštino savo kokteilį iki dugno. Tuomet čiupo Godą už parankės ir išsivedė laukan. Praleidus kelias valandas sausakimšam bare, buvo labai gera išeiti į lauką. Abi kelis kartus giliai įkvėpė naktinio Vilniaus oro ir nusvirduliavo siauru skersgatviu.
Išlindusios į erdvesniąją senamiesčio dalį, jos stabtelėjo ir praleido gatve važiuojantį taksi automobilį. Goda, užvertusi galvą į pastatą priešais, pasidomėjo:
- Čia Katedra?
Austėja sukikeno.
- Rotušė.
- Aaa, tai čia visi ženijasi? - atsisukusi nusivaipė Goda.
- Ne Vilniuj. Gal Kaune? Mes gi turim zaksą, - pavartė akis ir lėtai atsisuko į draugę: - o, padarom bajerį? - klastingai šyptelėdama kelis kartus pakėlė antakius Austėja.
- Ant pastato tai tikrai nesisosiu, - vos apversdama liežuvį žvygtelėjo Goda.
Abi susiėmusios už pilvų, net pritūpusios, garsiai kvatojo atkreipdamos kitų klubinėtojų dėmesį.
- O čia tai būtų įvykis! - toliau netvardė juoko Austėja, - eime.
Čiupusi Godą už rankos, nutempė ją per gatvę, išsitraukė iš delninės pluoštelį lipnių lapelių ir tušinuką.
- Gal dar segtuvą ten sukišai? - kvatojo Goda.
- Ne, po skylamušio, vietos nebeliko.
“Nusispjauti mums ant tų vestuvių.” - išraitė žodžius lapelyje ir užklijavo ant pastato sienos.
Žiūrėdamos į geltoną popieriaus lopinėlį ant akmeninės sienos, abi staiga nutilo. Kelias minutes stovėjo lyg susikaupusios, o tai nebuvo įtraukta į vakaro pramogas, todėl Goda, atsitokėjusi, pasiūlė:
- Tuoj švis, gal jau judam?
Austėja linktelėjo.
Einant pro Radisson viešbutį, tarp draugių vis dar tvyrojo tyla.
- Dar toli? - Goda pirmoji ją nutraukė.
- Ne.
- Kas tos Fėjos?
- Nežinai Fėjų? - nustebusi išpūtė akis Austėja. - Ai joooo, juk tu daug ką praleidai nebūdama čia.
- Mhmm…
- Tai tokia labai linksma vietelė. Tik ten neįleidžia visokių marozų.
- O mus įleis? - sukikeno Goda.
Austė teatrališkai užvertė akis į dangų ir iškėlė virš galvos rankas:
- Tai aišku, kvailute. Mes tokios gražioooos ir fainoooos.
- Ir girtoooos, - svirduliuodama Goda pamėgdžiojo draugę.
- Atsargiai! Nugriūsi, nusibalnosi kelius ir prasiskelsi kaktą, tuomet tikrai neįleis, - kvatojo Austėja.
- Klausau, sere, - dešine ranka atidavė pagarbą draugei.
Vos priėjus prie baro, apsaugininkas pravėrė duris, apžiūrėjo merginas nuo galvos iki kojų ir tarė:
- Prašom užeiti.
- Ačiū, - abi atsakė vienbalsiai ir tiesiu taikymu patraukė į besitęsiančių linksmybių sūkurį.
- Hmmmm, kaip skanu, - neseniai pabudusi, Austėja ragavo šviežias cukraus pudra apibarstytas bandeles su migdoliniu kremu ir užsimerkusi mėgavosi tešlos trapumu. Kaštoniniai, masyvūs plaukai netvarkingai sukelti į viršų, sruogomis krito ant skaistaus veido. Pasiskolinti draugės marškinėliai laisvai plevėsavo nuo menko judesio, o per kelius sulenktos nuogos įdegusios kojos, užkeltos ant kėdės, ilsėjosi po šokių nakties - ji atrodė kaip besifilmuojanti reklamoje.
- Vertos visų kalorijų, ane? - Goda patenkinta šveitė šiltus plikytos tešlos pyragėlius nė neužsigerdama kava ir pasilenkusi nužvelgė savo smulkiom gėlytėm nusėtą pižamą, į kurią vėl įšoko grįžusi su pusryčiais.
- Kodėl nepasidalinai šia nuodėme su mumis? Bijojai, kad atsibelsim kiekvieną savaitgalį ir trukdysim daryti fiti miti su Aivaru? - pilna burna šypsojosi iš savo sąmojo.
Goda apsilaižė kremuotus pirštus ir trūktelėjo pečiais:
- Tema apie tai nepasisuko. Jauki kepyklėlė, ar ne? Ten ištisai masė žmonių ir lentynos ištuštėja per valandą. Gerai, kad šiandien išgirdau žadintuvą, - užsigėrė kavos ir tęsė: - dar kažkas nenorėjo keltis… - akimis pašnairavo į savo kompanionę.
- Galiu paskutinę?
Ištiestas kojas užkėlusi ant priešais stovinčios kėdės virtuvėje, Goda linktelėjo ir nusišypsojo. Langas buvo praviras, todėl gaivi ryto vėsa netrukdomai skverbėsi į butą. Nesenai nustojo lyti, tad oras dar kvepėjo šlapiais vasariškais žiedais ir švara, nors saulė jau lindo pro debesis pranešdama apie dar vieną karštą dieną. Laikrodis ant sienos rodė daugiau nei devynias valandas šeštadienio ryto ir Goda svarstė kaip naudingai praleisti laiką.
- Tu šiandien ką nors suplanavusi? - netikėtai tarsi perskaičiusi mintis paklausė Austėja.
- Lyg ir nieko, kodėl klausi?
- Gal nori prisijungti prie mano smagios kompanijos stebėti ir gal sudalyvauti tinklinio varžybose prie Balto tilto? - pilna burna kalbėjo Austėja.
- Oi ne, ne, ne, - intensyviai purtė galvą Goda, - šį savaitgalį jokio sporto. Tai liečia stebėjimą gyvai ir per televizorių.
- Tai įsivaizduok, kad einam pasideginti ir visai netyčia netoli pusnuogiai bachūrai žais su kamuoliu, - Austėja žaismingai kelis kartus kilstelėjo antakius.
- Nei trupučio nesudominai.
- Gaila, - Austėja energingai atsistojusi, servetėle nusišluostė lūpas ir patraukė į miegamąjį persirengti. - Ei, mergyt, tavo telefonas pypsi. Matyt, gavai begalę žinučių.
Goda atsargiai atsistojo nuo kėdės ir tingiai gurkšnodama kavą patraukė ieškoti savojo obuoliuko.
Aivaras
2015.07.25 Šešt. 6.21
Labas, miegi? Kada grįžai?
Kas šiandien pagal planą?
Aivaras
2015.07.25 Šešt. 7.00
Aišku šiandien savaitgalis, bet
gal jau labas rytas. Rise and shine :)
Aivaras
2015.07.25 Šešt. 8.15
Žadinkis!!!
Aivaras
2015.07.25 Šešt. 9.09
Alio!!!!!
Aivaras
2015.07.25 Šešt. 9.23
(tuščia žinutė)
Paspaudusi skambinimo mygtuką, šyptelėjo iššokusiai Aivaro nuotraukai ir klestelėjo ant lovos. Vonioje girdėjosi tekančio vandens čiurlenimas, matyt, Austėja nusprendė palįsti po dušu prieš išeinant.
- Pagaliau, - pasigirdo Aivaro balsas po kelių kvietimo signalų, - tik dabar atsikėlei?
- Prieš pusvalandį, - Goda išsitiesė ant lovos, - buvau išjungusi telefono garsą, nemačiau sms.
- Atsiprašau, kad pergyvenu, bet neparašei man, kai grįžai, - ironiškai pareiškė Aivaras.
- Parsiradau ne viena, - tampė katiną už ūsų Goda ir išlaukusi neilgą laiko tarpą atsargiai baigė mintį: - pas mane nakvojo Austėja.
- Pokštininkė. Sumanei mane paerzinti? - ironija Aivaro balse vis dar nedingo.
- Kaip tau toks erzinimas: planuoju šiandien žaisti tinklinį prie Baltojo tilto su tuo sexy bikiniu, kuris tau taip patinka. Pameni jį?
Ragelyje pasigirdo urzgimas.
- Prisidirbsi. Kaip dievą myliu, prisidirbsi, - šnabždėjo į ragelį.
- Lekiu persirengt, tau turbūt irgi reikia eiti… Žodžiu, susimatysim, kai grįši, - nelaukusi atsisveikinimo Goda padėjo ragelį ir tik tada pastebėjo priešais stovinčią Austėją.
Ji vilkėjo jaukųjį Godos chalatą, o ant galvos lyg turbanas gulėjo rankšluostis, suimdamas šlapius plaukus į piramidę. Į šonus įremtos rankos atrodė grėsmingai, bet juokingai.
- Negražu erzinti vaikiną melu. Nebent… - šiek tiek suabejojo tuo, ką ketino pasakyti, - persigalvojai ir iš tikro planuoji žaisti tinklinį. - Nutilo kelioms akimirkoms, vertindama Godos žodžių rimtumą, - jau geriau taip ir būtų, - pagrūmojo pirštu.
- Oi, Auste, nejuokink. Ir, beje, aš gi guliu, o gulinčių niekas nepuola, - Goda staiga atsisėdo ant lovos krašto, numesdama telefoną ant lovos šono. - Turiu kitą idėją šiandienai.
- Ir kokią gi?
- Gal nulekiam į SPA? Čia netoliese yra toks pats kaip ir Anykščiuose. Man jau seniai metas atsišviežinti, - sukikeno apžiūrinėdama savo kojų nagus.
- Tu išvesi mane iš sporto kelio su tokiais pasiūlymais, - suraukusi antakius pasipiktino Austėja.
- O tu pagalvok… Manikiūras, pedikiūras, masažas, purvo vonios…
- Gerai, jau gerai, velniop tą tinklinį. Imam šitą reikalą! - suspigo Austėja ir garsiai suplojo delnais.
Neilgai trukus, apsirengusi vakarykščią aptemptą suknelę ir įsispyrusi į aukštakulnius, Austėja užtrenkė buto duris skubėdama namo persirengti. Godos bute įsivyravo palaiminga ramybė. Ji paskambino į SPA, rezervavo pavakariui procedūras ir grįžo į lovą, pakeliui pasičiupusi ant spintelės gulėjusią knygą.